PASTABOS APIE MENO STREIKO BIENALĖS STRUKTŪRĄ Print
Written by STASAC   
Saturday, 28 March 2009 21:16

 

Stephanie

 -Kad galėtume galvoti apie bienalės įgyvendinimą reiktų peržvelgti ir principines veikas, kurios yra atliekamos streiko metu (piketininkų užtvaros, žygiavimai su megafonais, stalai su maistu, plakatai, transparantai, atsišaukimai ir pan.). Bet iš kitos pusės jie gali būti kiek pavojingi, nes apribos bienalės vystymą menine (norėjau pasakyti organiška) kryptimi. Bet rengiant meno streiko bienalės struktūrą  reikėtų išlaikyti sąryšį tarp šių sferų.

 

Redas 

Šiuo metu visą renginį matau kaip dviejų principų kombinaciją: piketininkų manifestacija (nemeninė estetika) derinama su tuo, ką galima būtų įvardinti „menine abstinencija“ – tai, kad menininkai daro savo mėgstamus veiksmus iš anksto žinodami, kad nebus ne tik jokios specialiai paruoštos publikos, bet niekas jų veiksmų net nedokumentuos (išskyrus, galbūt, policininkus, nes tai įeina į jų pareigas šiuo metu). Kaip tai suderinti? Tai ir yra pagrindinis klausimas. Iš vienos pusės organizacinis komitetas stengsis gauti leidimus pagrindinėms „politinėms“ manifestacijoms, o tuo tarpu menininkai visos savaitės metu organizuojuos individualius reidus mobiliomis grupėmis iki 10 žmonių (tiek, kiek leidžia įstatymai). Bet struktūriniu pagrindu be abejonės bus pats dalyvių bendravimas. Jis nebus toks formalizuotas kaip konferencija, bet šiek tiek struktūruotas, kad neišskystų jau pirmą dieną.

 

Stephanie

 -Kiek supratau Alytaus meno streikas neužsiims „nieko neveikimu“. Akivaizdu, kad streiko „pagaminimas“ pareikalaus daug pastangų (faktiškai šį darbą paprastai atlieka profsąjungos). Tai labai svarbu, nes kažkuria prasme streikas tarsi turėjo tendenciją  „dekonstruoti“ pats save jau pačioje pradinėje jo rengimo stadijoje. Ir dar – kaip mes komunikuosime su publika? Be abejo – darbas, darbo sąlygos, darbininko tapatybė, darbo vertė – tai irgi labai svarbios tremos.


Redas 

Publika – labai svarbus klausimas. Aktyvistai stengiasi juos įtraukti į tiesioginį veiksmą, kai tuo tarpu menininkai juos daro žiūrovais. Aktyvistai akcentuoja reikalavimus ir jų išpildymą, kai tuo tarpu menininkai akcentuoja žmogaus prigimtinę ekspresiją (vietoj to, kad vykdyti valdžios primetamą absurdą, mes turime teisę į savo pačių susikurtus absurdus)....šiuo metu tegaliu atsakyti – tai turėtų būti kažkokia šių reiškinių kombinacija(os).

 

Stephanie

 -Dar vienas klausimas: kaip mes sukursime cirkuliuojančias sąsajas su jau anksčiau paminėtos Europos kultūros sostinės problemos? Sakydama „cirkuliuojančias“ noriu pabrėžti, kad labai svarbu, kad žmonės pamatytų kaip mes konstruojame tas sąsajas ir kaip jos laipsniškai griauna mūsų oponuojamos sistemos veiklą (bent jau simboliniu lygmeniu). 

 

Redas  

Faktiškai tai jau įvyko – Lietuvoje vyksta ir tebevykdoma efektyvi propaganda prieš Vilniaus kaip Europos kultūrinės sostinės projektą. Iš esmės šis projektas jau visiškai subankrutavęs ideologine prasme ir netgi fizine prasme gerokai papuvęs. Taigi, šiandien jau niekas nesistengia su juo gretintis – atvirkščiai, stengiasi laikytis saugaus atstumo. Vietinė „rimtosios kultūros“ sistema (bent jau simboliniu lygmeniu) gerokai nukraujavo. Šiandien šiame kontekste toliau lyg niekur nieko daryti menus iš esmės yra tiek pat beprasmiška kaip ir nieko nedaryti, ir tai iliustruoja pačios sistemos dirbtinumą. Faktiškai netgi šaipytis, jau nekalbant apie kritiką, iš šio darinio nebėra prasmės – Meno streiko bienalė tiesiog švęs kultūrinio kapitalizmo palūžimo faktą Lietuvoje.

 

Justin

Man patinka piketų idėja. Abstinencija taip pat puiki idėja – Stewart‘as tai jau darė. Aš turiu dar vieną idėją – kodėl netapti dar ir labai išskirtiniu šalia viso to? Galų gale tai labai vakarų europietiška. Velniop publiką! Reikia pasinaudoti visų institucijų (su kuriomis dirbame ir/arba prieš kurias kovojame) įdirbiu ir panaudoti tai kaip kūrybinę medžiagą! O jeigu įtraukti ir taršos faktorių? Roddy‘is man pasiūlė savo meninės taršos idėją, kuri mane lg šiol žavi. Užversti meno rinką lavina meninės taršos akimirksniu numuštų šios srities produkcijos kainas. Taip pat tavoji politiniais atrodančių renginių idėja yra puiki. Iš esmės tai ir yra Politikos ir Meno sąsajų problema. Visa tai veda (labai liūdna, bet tiesa) į eilinį spektaklį. Manau, kad dirbant tavo pasiūlytąja kryptimi bus įdomu dirbti – mano visos revoliucijos irgi sukasi tuose pačiuose vandenyse. Vien tik forma, ir jokio turinio. O idėja apie nelegalias manifestacijas – tiesiog puiku! Ar esi ką girdėjęs apie slaptąsias apmokymų dirbtuves, organizuojamas įvairaus politinio meno praktikų įsisavinimui? Tai būtų labai smagu! Ypatingai, jei jos dar ir humoro nestokotų. Slaptosios apmokymų dirbtuvės apie tai, kaip politiniais tikslais panaudoti magiją...kažkas panašaus į psichologines atakas.  Markas galėtų užsiimti Tikrojo grožio paieškomis – tą jis gerai išmano – o streiko atveju tai būtų gera pramoga.  

Dar vienas sritis, kurioje mūsų SPART kolektyvas praktikuojasi streiko metu – bandymai įteisinti streiką kaip XXI a. hobį. Tai galėtų būti pseudorevoliucinis laisvalaikio praleidimo būdas. Galėtų būti ir kiek seksualaus pobūdžio. Šiuo metu mes visi ruošiamės kelių dienų kelionei į Dubliną pašokti ant Patriko kapo. Daugiau čia: http://www.recirca.com/artnews/592.shtml

 

Martin

Visų pirma nereikia pamiršti, kad kiekvienas kokio nors „MENININKO“ pirstelėjimas gali būti (arba bus) palaikytas menu. Iš šios pozicijos žvelgiant reikėtų gal pareikalauti, kad kiekvienas atvykstantysis menininkas pasirašytų oficialų dokumentą, kad streiko laikotarpiui jis nėra menininkas. Problema čia tik ta, kad jeigu nebus menininkų, tai greičiausiai pats reiškinys negalės vadintis meno streiku. Nors ir nebebus meno, bet net ir šiuo atveju, atrodo, menininkai vis tiek liks nestreikavę (faktiškai tai jau seniai ir vyksta visame meno pasaulyje).   Gerai, bet netgi jeigu ir pasirašius tokį dokumentą, tuomet – čia aš užsimerkiu ir matau: tipišką buržuazinį tropinės salos vaizdinį, kuriame ir aš sėdžiu palmės šešėlyje (netgi nežiūrint, kad šiuo metu nei geriu, nei rūkau), geriu kokį nors hemingvėjišką šūdą, rūkau cigarą…dar aplinkui zuja moteriški elementai (kažkokia mačo, patriarchalinė klišė). Bet problema yra , kad  Alytus yra tikrai ne ta vieta, kur galima išties pasimėgauti streiku – galbūt reikėtų mums pavažiuoti iki Lietuvos pajūrio... Dar viena mintis, kuri vis dažniau mane aplanko bevažiuojant į beveik kiekvieną meno renginį – geriausia būtų išvis nešnekėti (bet iš kitos pusės  - kalbėjimas yra pagrindinis dalykas dėl kurio noriu susitikti su žmonėmis). Dar vienas būdas užtikrinti tvarką – griežta organizacija: kasdien keltis anksti ryte ir daryti tiek fizinius, tiek ideologinius pratimus. Po rytinės išpažinties turėtų būti dienos pirmininko (jis turėtų veto teisę) rinkimai, bendru sutarimu tvirtinama dienotvarkė, o tada viskas vyktų pagal priimtą planą. Vakare reikėtų visiems susirinkti ir aptarti dienos rezultatus, nustatyti tikslus rytdienai tiek streikininkams, tiek visai vietos bendruomenei, tiek žmonijai aplamai. O pabaigoje pasilinksminimas – dienos pirmininkas atskleidžia savo padarytas nuodėmes.    Taip... tarsi pionierių ir koncentracijos stovyklų simbiozė...  

 

Vadovaudamasis meno streiko konferencijos, įvykusios 2008 m. birželio 27-29 d. Alytuje, 1-ąja ir 2-ąja rezoliucijomis bei aukščiau išsakytomis pastabomis STASAC siūlo visas meno streiko veikas frakcionizuoti ir vystyti autonomijos principais pagal savo pačių fantazijos galimybes (frakcijų pavadinimai bei jų atsiradimas, ar išnykimas bus toleruojamus visu numatytu streiko metu, o ir po jo). Šiuo metu mes galime pasiūlyti tokį galimų (ir jau esančių) frakcijų sąrašą:

 

Judėjimas Meninį versti Organiniu (Artistic Turning into Organic Movement (ATOM)) – meninius reiškinius pavers organiniais).

Piketuotojų apranga (Picket Line Clothing (PLC))

Laininoji meno streiko bienalės kraštinė vieno taryba - Londonas (Transient Art Strike Biennial Supreme Council of One (TASBSCO) – London)

Antrasis laikinasis meno streiko vykdomasis komitetas (Second Temporary Art Strike Action Committee (STASAC)) – koordinacija, piketavimai, oficialūs pareiškimai, atsakomybės prisiėmimas (iki tam tikros ribos).

Kultūrinio kapitalizmo naikinimo mašinos konstravimo komanda (Cultural Capital Destruction Machine Construction Team (CCDMCT)) – konstruos kultūrinio kapitalizmo naikinimo mašiną, paremtą Willhelmo Reicho Orgono tyrinėjimais ir Nikola Teslos nuolatinio veiksmo teorijomis pagal Stewarto Home‘o sintezės idėją.

Anoniminių menininkų abstinentų klubas (Anonymous Abstinent Artist Club (AAAC)) – priimami ir laisva valia nekalbantys menininkai.Maistas ne bombos (Food Not Bombs (FNB))Slaptosios apmokymų dirbtuvės (Clandestine Workshops (CW))Nepastebimos mobiliosios veiksmo grupės (Invisible Mobile Action Groups (IMAG))Pavažiavimo iki Lietuvos pajūrio lyga (Shift to the Lithuanian Sea Side League (SLSSL))Savanoriško išgyvenimo pionierių/koncentracijos stovykloje frakcija (Voluntary Surviving in Pioneers/Concentration Camp Fraction (VSPCCF)) Meno taršos santechnikų sąjunga (Art Pollution Plumbers’ Union (APPU))   

 

 

Manome, kad bendradarbiavimas tarp frakcijų būtų labai tikslingas ir netgi skatintinas, nes tokiu būdu bus galima išvengti veiksmų dubliavimosi, bei bus užimti platesni veiklos frontai. Pavyzdžiui labai logiškas būtų bendradarbiavimas tarp FNB, ATOM ir APPU….bet nelogiško bendradarbiavimo formos taip pat skatintinos.