EN|LT
TRIŠALIO FUTBOLO TAISYKLĖS Print
Written by STASAC pagal Luther Blisset   
Friday, 07 August 2009 18:56

 

Pirmasis trišalio futbolo idėją iškėlė danų menininkas ir sutuacionistas Asgeris Jornas bevystydamas savo trialektikos (trinitarinė struktūra pakeisianti dialektiką) sąvoką. Mes dar neištyrėme, ar jis visgi organizavo konkrečias šio žaidimo varžybas, bet stengiamės tai išsiaiškinti. Pirmąsias oficialiąsias žaidynės organizavo LPA (Londono psichogeografijos asociacija) Glazgo anarchistų vasaros mokyklos metu 1993 metais. Sklinda gandai, kad visu dešimtmečiu anksčiau pats Lutheris Blisset organizavo neoficialias žaidynes tarp jaunimo grupių Watforde (Anglija). Deja, to įrodyti neįmanoma. Bet ir be to Blisset vardas yra neatsiejamas nuo trišalio futbolo esmės.  

Šio žaidimo esmė –agresijos ir konkurencijos (taip būdingos tiek normaliam futbolui, tiek bipoliariniam mąstymui) eliminavimas. Skirtingai nuo dvipusio (normalaus) futbolo komandos neskaičiuoja įspirtų įvarčių. Skaičiuojami tik praleisti įvarčiai ir laimi komanda, praleidusi jų mažiausiai. Toks žaidimas dekonstruoja mitinę normalaus futbolo bipoliarinę struktūrą, kurioje „mūsiškiai“ kaunasi su „kitais“, o teisėjas savo mimikomis demonstruoja esąs visiškai „neutralus“ – panašiai kaip žiniasklaida ir valstybinės struktūros, stebėdamos klasių kovą visuomenėje. Trišaliame futbole yra išsilaisvinama nuo skirstymo į herojus ir „lūzerius“, nes galimybių spektras labai išsiplečia.

 

 

Šešiakampis laukas yra suskirstytas į  6 lygiakraščius trikampius, kurių kiekvieni du priešpriešiniai yra skiriami atitinkamai kiekvienai iš trijų komandų. Trikampė zona be vartų vadinama priešakine, o su vartais – užpakaline. Komanda privalo saugoti savo vartus, kad į juos neįmuštų įvarčio. Agresija ir konkurencija yra eliminuojama dėl paprasčiausios priežasties – kad įmuštum įvartį privalai kažkaip susiderinti su trečiąja komanda. Dėl šios priežasties toks žaidimas yra labai priimtinas moterims, kurios paprastai vengia dalyvauti tradiciniame futbole. Bet kuris kooperavimasis sujungiant bendras pajėgas nugalėti vieną priešininką yra laikinas, nes ilgainiui kooperacija pradės megztis tarp pralaiminčios ir vienos iš ex-sąjungininkių. Čia laimės tie, kurie sugebės geriau ir greičiau susikalbėti, išraiškingiau valdys kūną ir kamuolį, o taip pat pagal pralaiminčios komandos atsitiktines simpatijas. Suvokiant, kad šis procesas bus laipsniškas, komanda kartais skils į priešpriešines dalis. Tokia situacija gali sudaryti sąlygas abiem likusioms komandoms susivienyti ir visiškai sužlugdyti trečiąją komandą. Trišalis futbolas – tai meistriškumo, įtikinėjimo ir psichogeografijos lydinys. Kai kamuolys išrieda už lauko ribų priešakinio lauko teritorijoje – kamuolį išmeta rankomis iš užribio to lauko komanda, jeigu ne jos žaidėjas išleido kamuolį į užribį. Priešingu atveju kamuolį išmeta žaidėjas komandos, kurios vartai yra arčiau tos vietos. Jeigu kamuolys išrieda į užpakalinio lauko užribį – jį grąžina į žaidimą vartininkas spirdamas laisvąjį smūgį. Bet jeigu paskutinis lietęs išriedėjusį kamuolį yra to lauko žaidėjas – tuomet kampinį kelia žaidėjas iš to lauko, kurio vartai yra arčiau. Pusapskritimis priešais vartus – tai baudos aikštelė, kurioje prasižengus besiginančios komandos žaidėjui yra skiriamas baudinys į vartus. Dirbtinos nuošalės taisyklė dar nėra pritaikyta.

 

Alytuje meno streiko bienalės metu ketiname pirmąjį kartą trišalį futbolą žaisti tankiai medžiais apsodinto parko teritorijoje - manome, kad tai sustiprins psichogeografijos jausmą.