EN|LT
Darius Pocevičius

EN 

is a writer and leftist activist residing in Vilnius. Mostly famous because of his radical critique on established forms of contemporary Lithuanian literature, culture and academic structures. He is editing websites “anarchija.lt” , “tekstai.lt”,  column for counterculture at national cultural weekly “Šiaurės Atėnai”. He is also on editorial board of the new appearing left-libertarian magazine “Juodraštis” and organizer of numerous resistant activities in contemporary neo-liberal capitalist Lithuanian society. Supposedly he is one of “cultural terrorists” who under the collective pseudonym Castor & Pollux was writing scandalous overviews of national culture.   

LT 

yra Vilniuje gyvenantis rašytojas ir kairysis aktyvistas. Labiausiai žinomas savo radikalia kritika, nukreipta prieš oficiozinę literatūrą, kultūrą ir akademines struktūras. Netgi yra įtariama, kad jis yra vienas „kultūros teroristų“, prisistatančių kolektyviniu pseudonimu Castor & Pollux ir rašančių ypatingai skandalingas nacionalinės kultūros apžvalgas. Pocevičius redaguoja internetinius portalus anarchija.lt, tekstai.lt bei šiuo metu turi nuolatinę kontrakultūros rubriką nacionaliniame kultūros savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“. Taip pat pastaruoju metu yra vienas iš naujo kairiosios minties žurnalo „Juodraštis“ redaktorių.  

 

................................................................................................................................. 



ALYTAUS MENO STREIKININKAI PRIEŠ MENA KAIP BURŽUAZINE FIKCIJA
Saturday, 26 September 2009 14:29

Su Alytaus meno streiko bienales organizatoriumi REDU DIRŽIU kalbasi DARIUS POCEVICIUS 

Meno streiko ideja pirma karta pamineta 1970 m. prancuzu menu kritiko Alaino Jouffroy straipsnyje „Ka daryti su menu?“. Pirmasis meno streikas buvo individualus –­ ji 1977–1980 m. surenge „autodestruktyvaus meno“ pradininkas Gustavas Metzgeris. Veliau iniciatyvos emesi neoficialiojo meno istorikas iš Londono Stewartas Home’as, 1990–1993 m. bandes inicijuoti menininku streikus visame pasaulyje. Kaip i šia meno streiku virtine isikomponuoja 2009 m. rugpjucio 18–23 d. vykusi Alytaus meno streiko bienale?

  

 

Analizuojant šio reiškinio istoriškuma, reiktu vengti šios temos mitologizavimo. Visoje šitoje istorijoje pagrindine figura yra Stewartas Home’as, kurio paskelbtas meno streikas ne tik realiai paskatino streikuoti tarptautine menininku bendruomene (daugiausia neoistu ir pašto meno tinklo dalyvius), bet suteike prasme ir G. Metzgerio pareiškimui, ir atsainiam A. Jouffroy pastebejimui. Be to, Home’o inicijuotas streikas faktiškai buvo nukreiptas i propaganda prieš sustabarejusi paciu menininku mentaliteta ir smarkiai paklibino „rimtosios kulturos“ atstovu pretenzijas i amžinasias vertybes. Jis apskritai kvestionavo pacia meno vaidmens buržuazineje visuomeneje prasme. Po 1990–1993 m. streiko dar buvo visa virtine meno streiku, kurie tesesi iki 2005 m., bet visi jie apsiribojo neoistu streiko metodika ir netgi naudojo tuos pacius tekstus bei slapyvardžius (Home’o žodžiais, jie nesugebejo nieko net dorai nuplagijuoti). Kai kurie „streikai“ tiesiog virto konceptualaus meno projektais ir atrode baisiai nuobodžiai. Viena aštriausiu Home’o kritikos streliu visuomet buvo nukreipta i menininku ketinimus prisiimti sau tam tikrus vaidmenis ir juos sažiningai atlikti, jis pašiepe netgi tuos menininkus, kurie per jo paskelbta streika labai „sažiningai“ streikavo ir aiškino kitiems, kaip tai daryti…

Read more...
 
FIRST MONSTRATION IN LITHUANIA
Written by Darius Pocevičius   
Sunday, 07 June 2009 22:50

      

The first monstration was held in Vilnius on May 28th, 2009. The idea to held monstrations came into head to Russian artists in Novosibirsk. The monstrators are gathering into strange, noisy and crazy street action and rising their impertinent , absurd and usually incoherent slogans. The main task of the monstration is to show up inefficiency of the official political demonstrations, which are obsolete because the authorities established complete control on them.

Read more...
 
LIETUVOJE ĮVYKO PIRMOJI MONSTRACIJA! BU-BU-BU!
Written by Darius Pocevičius   
Sunday, 07 June 2009 22:50

       2009 m. gegužės 28 d., ketvirtadienį, Vilniuje buvo surengta pirmoji monstracija – meninė demonstracija. Idėja rengti monstracijas, o ne demonstracijas, prieš keletą metų kilo Rusijos menininkams. Monstracijos dalyviai susirinkdavo į keistą, triukšmingą, netgi beprotišką gatvės akciją, kad iškeltų įžūlius, nerealius ir dažnai nerišlius lozungus. Pagrindinis tokių monstracijų tikslas – pademonstruoti visišką valdžios aprobuotų demonstracijų neefektyvumą ir absurdą. Kiekvienas monstracijos dalyvis, iškeldamas kvailokus, tačiau meniškus lozungus, simboliškai pareiškia, kad tradicinės protesto formos – demonstracijos, piketai, eitynės – yra visiškai atgyvenusios, nes jas visiškai kontroliuoja valdžia.

Read more...
 
Kaip sugriauti kultūros mašiną?
Written by Darius Pocevičius   
Tuesday, 09 December 2008 18:58

Pradžioje pateiksiu kai kuriuos pamatinius apibrėžimus. Kas yra šiuolaikinė kultūra? Kultūros prasmė vienintelė – palaikyti istorijos vyksmą ir, remiantis kultūrinės viršenybės prerogatyva, įteisinti vienų žmonių dominavimą kitų atžvilgiu. Hegemoninė kultūra sukuria atskirtis ir užtikrina tam tikrą klasinį arba tautinį žmonių mąstymo būdą, kuris įgalina juos valdyti. Hegemoninė kultūra tvirtina, kad tik kai kurie ideologiškai ar tautiškai patikimi kultūros kūrėjai yra verti dėmesio, kad tik tam tikrų atstovų sukurti meniniai kūriniai yra verti išsaugoti, tik tam tikros interpretacijos yra cituotinos ir vertintinos. Kaip ir seniau, hegemoninė kultūra – tai šilkinis rimbas sociumo hegemonų rankose, priverčiantis mus „savanoriškai“ paklusti. Senieji drakoniški religinės ir pasaulietinės valdžios įstatymai buvo pakeisti švelnesnėmis, bet lygiai taip pat smaugiančiomis kultūros dogmomis.

Read more...
 
How to Destroy Cultural Machine?
Written by Darius Pocevičius   
Tuesday, 09 December 2008 17:38

What we can do in the shadow of overwhelming hegemonic culture?      

1. Not to collaborate with the official cultural institutions.  All the cultural institutions (national or public, academic or avant-garde – all of them are set in authority and strictly regulates all the process of cultural production. The institutions are rising the demands for competence, morality, political reliability from individuals and so kills free creation processes. Culture should be deinstitutionalized, the process of cultural creation  - autonomous, without institutional “support”.   

     

2. Not to establish official organizations and not to pertain to already established ones. As Michel Foucault stated once, the individual is mould not by psychology, personal taste or habits, but by contemporary cultural discourse. Individual becomes understandable and inoffensive as soon others “decipher” him according to the mentioned discourses and put him into the right place of social system.  The individual is decoded, all the discursive skins are pealed out from him, he is identified from socio-cultural position and finally becomes naked and week. So one should become absolutely unidentified, i.e. “intransparent” - unreadable, unconceivable, and inappreciable. One shouldn’t become neither “artist”, nor “intellectual”, nor “philosopher”, nor “avant-gardist”, nor “right-winger”, nor “beetroot”. This is the condition to preserve ability to manoeuvre inside the steady and inert system. So, the answer to the question “Who you are? Whom belong you for?” I would give an answer: “I’m shlebon”.

 

Read more...