EN|LT
Redas Diržys

Redas Diržys

EN

born 1967) is an artist, teacher, critic and activist working major in the field of visual arts. Currently he is running an initiative of art strike technologies as applied directly into the structures of the „Serious culture“. Since 1993 he is running unofficial initiatives of various locally based art events which eventually got a shape of Alytus biennial. Since 1995 he is a head of Alytus Art School.

LT

Yra dailininkas, mokytojas, kritikas ir aktyvistas besireiškiantis daugiausia vizualaus meno srityje. Šiuo metu jis aktyviai organizuoja meno streiko iniciatyvas, nukreiptas prieš “Rimtosios kultūros“ struktūras, bei kuria jų pritaikymo praktikoje technologijas bei taktikas. Nuo 1993 metų jis organizuoja nepriklausomus meninius įvykius, kurie laipsniškai įgavo Alytaus Bienalės formatą. Nuo 1995 m. jis vadovauja Alytaus dailės mokyklai.

.................................................................................................................................



ATSAKYMAS FILOSOFUI KRESCENCIJUI STOŠKUI
Written by Redas Diržys   
Sunday, 24 January 2010 14:12

 

Labai dėkingas už repliką – ji nėra netikėta, bet atvirkščiai - labai logiška ir netgi kiek schematiška, bet tuo pat metu ir labai nuoširdi ir todėl matau prasmę diskutuoti.

 

Pradėkime nuo proletkulto – taip, tai iš tiesų buvo bolševikinė struktūra, bet, teisingumo dėlei, prieš ją pasmerkdami pripažinkime ir tai, kad ji niekada nebuvo įgyvendinta. Pagrindinis proletkulto teoretikas Bogdanovas (tikra pavardė Malinauskas – gudas nuo Gardino) šį apibrėžė kaip vieną iš trijų neatsiejamų revoliucinio socializmo elementų: tarybos, kaip ekonominis interesas; komunistų partija – politinis, o proletkultas – kultūrinis ir dvasinis elementas. Deja jame pačiame jau buvo užkoduota nesėkmė, nes partija iš karto užėmė hegemonijos poziciją kitų dviejų elementų atžvilgiu. Dar prieš įgyvendinant programą Leninas uždraudė bet kokį eksperimentinį elementą kultūroje ir reikalavo aiškaus, proletariatui suprantamo, tikslo – ko vertas vien pasakymas „iš visų menų mums svarbiausi yra kinas ir cirkas“. Nežiūrint to, kad Bogdanovas didžiąja dalimi rėmėsi Ernsto Macho empiricistinėmis pažiūromis, kurias siejo su marksizmu. Be to Bogdanovas buvo visuotinės sistemų teorijos šalininkas, kurioje buvo teigiamas žmogaus kaip daugialypės ir multidimensinės asmenybės vystymasis priešpastatant jį susvetimėjusiam kapitalistiniam specialistui.

Read more...
 
ANTRASIS ATVIRAS LAIŠKAS HUMANIZMO GYNEJUI
Written by Redas Diržys   
Saturday, 26 September 2009 14:20

 

Pone Linai Dabašinskai, perskaites Jusu atsakyma i mano atvira laiška pastebejau, kad mastete tikrai neilgai, tiesiog reagavote. Cia tureciau visiškai su Jumis sutikti, kad mastanciuju apskritai Lietuvoje nera daug. Ši atsakyma rašau ne todel, kad manyciau, jog imanoma ka nors tamstos pozicijose pakeisti, bet kad atskleisciau prisitaikeliška tarp musu abieju poziciju tunancia didžiaja pilkaja kulturine mase, kuriai jusiškiai argumentai kelia juoka, o maniškiams pripažinti neužtenka drasos. Todel mano tekste naudojamos retorikos nereiketu priimti asmeniškai, nes pagiežos Jums tikrai nejauciu, gal koki gailesti geriausiu atveju.
 
Pastebejau, kad šiame laiške Jus dažnai save ivardijate daugiskaita, o kaltinimas antihumaniškumu leistu manyti, jog kalbate visos žmonijos vardu. Aš kalbesiu tiesiog nuo saves, bet toli gražu nemanau, kad vienintelis taip galvoju.

Pradekime nuo kulturos (rimtosios ar aukštosios) sampratos, kuria besalygiškai siejate su geriu, tiesa, "veksu", savimi ir humanizmu...

Read more...
 
ATVIRAS LAIŠKAS VEKS‘O GYNEJUI P. LINUI DABAŠINSKUI
Written by Redas Diržys   
Monday, 14 September 2009 22:19

Mane neseniai pasieke tulo keramiko ir fotografo Lino Dabašinsko laiškas „Faktai, kurie kalba patys už save“, kuri pateikiu savo atsakymo pabaigoje. Atvirai prisipažinsiu – vos perskaites atvira šio pono panegirika oficiozui (netgi, atrodytu, pakankamai kriminalizuotam) ir kraštutine panieka tiems, kam tai nepriimtina, nusprendžiau niekaip nereaguoti, nes tai tera eiline pikta apeliacija i tušcius autoritetus, praskiesta kažkokiu vos ne iš tarybiniu laiku užsilikusiu patosu, o pats tekstas – atvirai grafomaniškas. Nežinau, iš kur tas ponas nukrito ir kur slypi jo begalinis noras giedoti ditirambus valdžiai, bet dar karta perskaites jo teksta, atradau keleta simptomu, kuriu analize noreciau pasidalinti.

   

Jau paciu pirmuoju savo sakiniu p. Dabašinskas  pabrežia, kad VEKS‘as – tai geris ir kalno viršune. Kažkodel jis ivardija tai kaip „aukšciausia pasiekima“, kuri kažkas mums „iškovojo“ ir „padovanojo“. Tam irodyti jis nepateikia jokiu argumentu, nes tai, jo manymu, matyt turi buti savaime suprantama. Save laikau ne tiek VEKS‘o, kaip korupcija ir grobstymais itariamos strukturos, o visos „rimtosios kulturos“ kritiku, todel noriu pabrežti, kad vertybiniai šio pono vertinimai tera laisvanoriškas jo paties atsisakymas pareikšti savo nuomone ir susitapatinimas su galios strukturu primetamu formatu. Žinoma, jis tam turi teise, bet jo moralizavimas neturi jokio pagrindo ir nevertas demesio. Nepaisant viso tekste naudojamo patoso ir apsimestinio „objektyvumo“ (teigiama, kad bus pateikiami faktai, kurie tarsi kalba patys už save), teksto autorius save tapatina su „tiesos žodžio sakytojais“, o visus prieštaraujanciuosius – „tendencingais purvo pylejais ir piktais užsakomaisiais komentatoriais“. Akivaizdu, kad susiduriame su amžinaja gerio ir blogio kova... Gerio puseje be saves, VEKS‘o, Europos sajungos ir kulturinio establišmento, jis rikiuoja visa profesionaliaja kultura ir akivaizdžiai save apibrežia kaip buržuazijos cerberi. Numatomus savo oponentus jis kaltina netgi Europos kulturos sostiniu projekto ir jo išliekamosios vertes nesuvokimu.

Read more...
 
SITUGRAPHIC ANALYSIS OF ALYTUS ART STRIKE BIENNIAL
Written by Redas Diržys   
Thursday, 19 March 2009 19:51

[Comments by Vassya Vassileva (Bulgaria) included]

My thoughts were major influenced from an e-mail discussions with a Situationist Worker and particularly from the Asger Jorn’s text from 1964 “Mind and Sense - On the Principle of Ambivalence in Nordic Husdrapa and Mind Singing”  (http://www.infopool.org.uk/6403.html).

Already starting from the Art Strike Conference (which was arranged in 2008 to prepare the intellectual platform for the even this year to happen) it was evident that Eastern and Western notions on the subject disagree as well as free lance artists’ position confronted “non-free lance’ artists’. No one joint statement was done.

[V.V.] True and appreciated. I’ve also acknowledged some flickering lines of understanding, maybe conformity. Remember moments when the clustered voices carried a sense of wholeness. (Another reason to be pleased with your selection of people). 

Read more...
 
Following the Stephanie Benzaquen’s Ideas from "Picket Line Clothing"
Written by Redas Diržys   
Saturday, 14 February 2009 17:56

Teachers's strike in Alytus. 2008

 

The writing of the commentary was directly influenced by the text written by Stephanie Benzaquen – “The Picket Line Clothing” and particularly the quotation found in it on the drastic changes in the clothing of the female strikers since 1909 through 1930. That is how I got to the idea of the clothing as cultural phenomenon, or let’s say fashion.  Of course the identity stated through the clothing is an important factor while formulating the main issues of the protest, argumentation, demands etc. But I was rather more interested in pre-cultural formations and its role in the resistant fights. Then the fashion role I would prefer to treat as forced element from the hegemony’s side with the task to have one more clearly specialized (i.e. alienated) group in the society.

Read more...
 
Kaip rengtis streiko metu – komentarai Stephanie Benzaquen tekstui
Written by Redas Diržys   
Sunday, 08 February 2009 19:07

Drastiškas moterų streikininkių aprangos stiliaus pasikeitimas per mažiau kaip 20 metų laikotarpį tuo būdu, kaip jį pagal istorinius šaltinius pateikė minėtame tekste Stephanie Benzaquen, mane paskatino parašyti šį komentarą. Visiškai sutinku su autore, kad šį pasikeitimą sąlygojo apsirengimo tendencijų virtimas kultūriniu fenomenu, o konkrečiau – mada. Taip, žinoma, galima sutikti, kad identitetas pagal drabužį yra labai svarbus bandant suformuluoti protesto priežasties argumentaciją, reikalavimus etc. Bet mane labiau domina aprangos kaip ikikultūrinės formacijos raiška ir vaidmuo pasipriešinimo kovoje. Madą aš būčiau linkęs traktuoti kaip hegemono primestą specializuotos grupės skiriamąjį bruožą, darbuotojo kortelę, jeigu norite.

 

Mokytojų streikas Alytuje. 2008 m.

 

Read more...
 
Report on the CITIES REPORTS
Written by Redas Diržys   
Tuesday, 27 January 2009 19:10

I am proposing the material because I am sure you could find there some very raw, but quite truthful mapping of the cultural colonialism and to what extents are brainwashed the minds of the cultural operators in nowadays Europe.

Short introduction: in January 2003 Austrian artists Fouad Asfour and Catrin Bolt started a research on cities, investigating the views of different persons have on the place where they work and live. They addressed people from the field of art and culture by email, asking them to send a description of a city they live or lived in. The received texts are rather informal and personal and don't give conclusive information about cities. The artists arranged the wall newspaper (click here to read it) which juxtaposes these different and also similar views: professionals who are active in artistic and cultural production express their private view on what they do and where they live.

Read more...
 
Apie meno streiką Alytuje
Written by Redas Diržys   
Friday, 26 December 2008 22:35

 

Antrasis laikinasis meno streiko vykdomojo komiteto Alytaus skyrius (STASAC-Alytus) kviečia plataus masto meno streiko akcijai. Jos tikslas – paralyžiuoti vieną primityviausių ir išsigimėliškiausių neoliberalaus kapitalizmo grimasų ES politikoje – begalinę „Europos kultūros sostinių“ virtinę, į kurią 2009 metais įsiterpia ir Vilnius. Vietoj dalyvavimo Vilniaus “rimtosios kultūros” renginiuose 2009 metais mes siūlome prisijungti prie Alytaus meno streiko bienalės surengimo Alytuje 2009 m. rugpjūčio 18-24 dienomis. Taip pat prašome tarptautinės paramos sukuriant platų tarptautinį frontą, nukreiptą prieš kultūrinį “kapitalizmą” – t.y. sabotuoti kultūrinius renginius miestuose, kuriuos biurokratai pasklelbia kultūros siostinėmis, ir po to kartoti kiekvienoje atskirai paimtoje teritorijoje tokio pobūdžio veiksmus kas du metai – tokia tad būtų globalios debienalizacijos pradžia.

Read more...
 
Art Strike Ideas and Their Application Today (report on the Art Strike Conference and post discussions)
Written by Redas Diržys   
Wednesday, 24 December 2008 12:00
The report is based on the materials of the Art Strike Conference held in southern Lithuanian town Alytus in June 27-29th, 2008. The group did not adopted any concrete resolution neither during the meeting nor after it. Therefore I take responsibility to make some very personal overview of the ideas proposed (with some even more personalized commentaries included) which could lead to the better understanding of the controversial approach towards the topic. Many of the ideas presented at the conference I find out of crucial importance while trying to start a real campaign against real construction of cultural capitalism – the particular case of boycotting the EU initiative of sequence of Capitals of Culture which are intending to turn Lithuanian capital city Vilnius into it next year. So far the critical thought in contemporary capitalist Lithuania is very week there was invited international group of people experienced and/or willing to contemplate on the subject.
Read more...
 
Los artistas unidos….
Written by Redas Diržys   
Wednesday, 24 December 2008 11:35
“If the end is the taking of power by the people themselves then the means must be the revolutionary organs of the people – worker councils, community councils, communes etc.
If the end is the freeing of man culturally as well socially and economically then the means exist in the destruction of “culture”.
If the end is the liberation of natural man then the means must be sexual as well as social.
If the end is the “totality” then the means must be “total” – all or nothing.”
Ben Morea. Black mask No. 7, August/September 1967.
The basic reason of disagreement between the artists or lets say art workers is resulted by different treatment of the main positions: what is the artists’ role in the society and what is the artists can to struggle for. Indeed that is the question of the ends and the means.

 
Read more...
 
Page 1 of 2